Šiandien gyventojai rinkosi kartu, dalinosi prisiminimais ir, laikydamiesi senųjų tradicijų, ryšo kvepiančias Žolinių puokštes.
Senoliai pasakojo, kaip kadaise patys iš pat ryto vaikščiodavo po rasotas kaimo pievas, rinkdavo javų varpas, pelynus ir spalvingus lauko žiedus, o tada pasipuošę eidavo į bažnyčią šventinti šių gamtos gėrybių. 
Nuostabu stebėti, kaip mikliai rankos vis dar riša žolynus, o akys spindi prisiminimais.
Nuostabu stebėti, kaip mikliai rankos vis dar riša žolynus, o akys spindi prisiminimais. |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |